ADP Ingénierie ir NACO–InterVISTAS pasiūlymai bei Bălți-Leadoveni tarptautinio oro uosto galimybių studija

ADP Ingénierie ir NACO–InterVISTAS pasiūlymai bei Bălți-Leadoveni tarptautinio oro uosto plėtros galimybių studija

2019–2021 m. Bălți-Leadoveni tarptautinio oro uosto plėtros perspektyva perėjo į atskirą techninį ir institucinį etapą. Moldovos Respublikos Vyriausybės vieši pareiškimai, Civilinės aviacijos administracijos parengta techninė užduotis (Terms of Reference) ir tarptautinių oro uostų konsultantų, tokių kaip ADP Ingénierie (ADPI) ir NACO Netherlands Airport Consultants / InterVISTAS, pateikti pasiūlymai atskleidžia procesą, pagal kurį Bălți oro uosto plėtra turėjo būti grindžiama techniniais ir ekonominiais vertinimais, galimybių studija, bendruoju planu (Master Plan) ir, remiantis tuomet Vyriausybės deklaruotais ketinimais, privačių investicijų pritraukimu viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Tačiau šiuos dokumentus būtina atskirti. Tarp jų yra kompetencijų pristatymai, techninių pasiūlymų modeliai, oficialūs pareiškimai apie suinteresuotumą teikti paslaugas ir dalyvauti konkurse bei galimybių studijos techninė užduotis. Nei ADPI, nei NACO–InterVISTAS iki šiol negavo jokio Moldovos valdžios institucijų atsakymo. Iki šiol nebuvo surengtas nei konkursas, nei atlikta galimybių studija.

2016 m. — ADP Ingénierie ir naujo Bălți tarptautinio oro uosto projektas

ADP Ingénierie susidomėjimas Bălți oro uostu buvo ankstesnis už 2019–2020 m. Vyriausybės iniciatyvą. 2016 m. spalio 10 d. ADPI parengė pristatymą „BZY – New Balti International Airport Project“.

Medžiagoje buvo pristatytos bendrovės kompetencijos visam oro uosto plėtros ciklui: eismo prognozavimas, strateginis planavimas ir Master Plan, aerodromo infrastruktūra, kilimo ir tūpimo takai bei riedėjimo takai, aerodromo dangos, ACN/PCN metodas ir Pavement Condition Index, terminalai, bagažo tvarkymo ir saugumo sistemos, oro navigacija, ATC/CNS/ATM, NAVAIDS, ICAO/EASA sertifikavimas, rizikos valdymas ir įgyvendinimo priežiūra.

Šis dokumentas reikšmingas tuo, kad rodo, jog Bălți-Leadoveni plėtra jau buvo nagrinėjama pasitelkiant tarptautinio oro uostų konsultanto ekspertines žinias gerokai prieš Vyriausybei 2019 m. oficialiai vėl iškeliant šį klausimą.

2019 m. — ADPI ir Bălți-Leadoveni kilimo ir tūpimo tako techninis vertinimas

Vėlesniame ADPI dokumente „Pavement survey and PCN: Bălți International Airport — Technical/Financial Proposal“ išsamiai aprašyta, kaip galėjo būti atliekamas Bălți tarptautinio oro uosto aerodromo infrastruktūros vertinimas.

Dokumentas aiškiai pažymėtas kaip nesutartinis modelis, neturintis teisinės galios ir galintis būti keičiamas, todėl jo negalima laikyti įvykdyta sutartimi.

Tačiau techninis objektas apibrėžtas labai tiksliai: Bălți oro uosto kilimo ir tūpimo takas, riedėjimo takai ir peronas turėjo būti įvertinti atliekant Pavement Condition Index patikrą, analizuojant esamą techninę dokumentaciją ir apskaičiuojant PCN.

Jeigu „as-built“ dokumentacija nebūtų leidusi patikimai nustatyti PCN, ADPI numatė papildomus geotechninius tyrimus. Jie galėjo apimti FWD/HWD bandymus, georadarą, gręžinius ir betono bandymus, siekiant nustatyti sluoksnių struktūrą ir storį bei identifikuoti silpnąsias vietas.

Rezultatai turėjo apimti PCI ir PCN reikšmes, nuotraukas ir defektų kartografavimą, remonto bei techninės priežiūros prioritetus ir preliminarų išlaidų įvertinimą.

Šis pasiūlymas ypač reikšmingas atsižvelgiant į tai, kas vėliau atsirado Moldovos institucijų techninėje užduotyje: joje taip pat buvo reikalaujama, kad kiekvieno oro uosto investicijų programoje būtų atsižvelgiama į kilimo ir tūpimo tako dangos klasifikacinį skaičių — PCN.

2019 m. gruodžio 9 d. — Oleg Tofilat: studiją turi atlikti tarptautiniai ekspertai

2019 m. gruodžio 9 d. Oleg Tofilat, tuo metu ministro pirmininko Ion Chicu patarėjas transporto klausimais, išsamiame interviu „Laisvosios Europos radijui“ paaiškino, kaip Vyriausybė įsivaizdavo regioninių oro uostų vertinimą. [1]

Tofilat priminė, kad Bălți oro uostas jau anksčiau buvo įtrauktas į prioritetinių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų sąrašą, ir pabrėžė būtinybę atlikti „tikrą galimybių studiją, kurią parengtų tarptautiniai ekspertai“. Ji turėjo išnagrinėti kelias vietas, tarp kurių, Tofilat teigimu, neabejotinai turėjo būti Bălți ir Mărculești, taip pat bent viena vieta šalies pietuose.

Studijoje turėjo būti nustatytos investicijos, reikalingos kilimo ir tūpimo takui, riedėjimo takams, peronui, keleivių terminalui ir įrangai.

Kalbėdamas apie Bălți, Tofilat minėjo savo preliminarius skaičiavimus, atliktus maždaug 2014 m.: investavus apie 50 mln. EUR ir taikant gerokai mažesnius tarifus nei Chișinău, maždaug 3–3,5 kasdienio skrydžio, vykdomo Airbus A320/Boeing 737 šeimos orlaiviais, pagal jo prielaidas galėjo užtikrinti projekto veikimą. Tačiau jis pabrėžė, kad tokie vertinimai nepakeičia profesionalios studijos, kuri turėjo būti atlikta.

Oleg Tofilat interviu — „Laisvosios Europos radijas“, 2019 m. gruodžio 9 d. [1]

2019 m. gruodis — Vyriausybė Bălți laiko komerciškai patrauklesniu

Tuo pačiu laikotarpiu ministras pirmininkas Ion Chicu padarė svarbų skirtumą tarp Bălți ir Mărculești.

Po pirminės analizės Chicu teigė, kad komerciniu požiūriu Bălți oro uostas yra patrauklesnis dėl artumo Bălți miestui ir didesnio gyvenviečių skaičiaus jo aptarnaujamoje teritorijoje. Trūkumas esą buvo gerokai didesnis investicijų poreikis. Tačiau nebuvo pateikta jokių skaičiavimų ar studijų, kurios leistų prieiti prie tokios išvados (kad Bălți-Leadoveni, kuriame daugelį metų buvo vykdomi reguliarūs komerciniai ir užsakomieji skrydžiai, reikalingos investicijos būtų didesnės nei Mărculești, kuriame niekada nebuvo vykdomas nė vienas komercinis skrydis ir kurio eksploatavimo leidimuose keleivių ir krovinių vežimui buvo/yra pačios Civilinės aviacijos administracijos pasirašyti draudimai). [2] [3]

Ministras pirmininkas Bălți plėtrą siejo su PPP mechanizmu:

„Turime atlikti galimybių studiją.“

Jo paaiškinimu, studija turėjo nustatyti, kokį indėlį į projektą įneša valstybė ir kokie įsipareigojimai tenka privačiam investuotojui, prieš valstybei organizuojant PPP konkursą. [2] [3]

Vėlesniame interviu Chicu dar aiškiau įvardijo Bălți vietos privalumus: jo nuomone, oro uostas komerciniu požiūriu buvo „gerokai patrauklesnis“, nes yra šalia miesto ir svarbaus kelio (M5), be to, lengvai pasiekiamas ir iš Ukrainos. Tačiau Bălți esą reikėjo didelių investicijų, įskaitant kilimo ir tūpimo taką bei oro uosto infrastruktūrą, todėl Vyriausybė pasirinko plėtrą per PPP po galimybių studijos atlikimo. Ir šiuo atveju neaišku, kokiu skaičiavimo pagrindu buvo grindžiami teiginiai apie minėtas „dideles investicijas“. [7]

Techninė užduotis — turėjo būti vertinami Bălți, Mărculești ir Ceadâr-Lunga

Šiuos politinius pareiškimus atitinka techninis dokumentas „Moldovos Respublika / Transporto sektoriaus PPP galimybių studija — regioniniai oro uostai“.

Techninę užduotį parengė Civilinės aviacijos administracija; joje numatytos derinimo skiltys Ekonomikos ir infrastruktūros ministerijai bei Viešosios nuosavybės agentūrai.

Dokumente Bălți įvardijamas kaip potencialiai svarbus regioninis oro uostas ir aiškiai nustatyta, kad studija turi būti sutelkta į tris oro uostus:

• Bălți, Mărculești ir Ceadâr-Lunga.

Taigi numatytoje studijoje formaliai nebuvo vadovaujamasi prielaida, kad šalies šiaurei turi būti pasirinktas Mărculești. Konsultanto buvo prašoma, be kita ko, nustatyti santykinį kiekvieno iš trijų oro uostų prioritetą, atsižvelgiant į aptarnaujamas teritorijas, konkuruojančius oro uostus, saugą, sertifikavimą ir regioninių oro uostų vaidmenį.

Ką turėjo analizuoti studija

Užduoties apimtis buvo gerokai platesnė nei vien kilimo ir tūpimo takų būklės vertinimas.

Visų pirma konsultantas turėjo nustatyti kiekvieno iš trijų oro uostų komercinį ir finansinį gyvybingumą, įskaitant tai, ar kiekvienas iš jų yra reikalingas ir pagrįstas Moldovos Respublikai.

Turėjo būti išanalizuota (kaip, beje, buvo nurodyta ir 2016 m. birželio 14 d. pilietinėje ataskaitoje):

• šalies socialinė ir ekonominė padėtis bei ekonominė geografija;
• oro transporto rinka ir Moldovos bei regiono oro uostų konkurencija;
• kiekvieno oro uosto istorija, eismas, infrastruktūra, įranga ir funkcionalumas;
• kritinės problemos ir skubios investicijos;
• kilimo ir tūpimo tako PCN ir su juo susijusios būtinos investicijos;
• minimalūs sertifikavimo pagal ICAO ir EASA standartus reikalavimai;
• finansinė ir institucinė padėtis;
• reguliariųjų, užsakomųjų ir krovininių skrydžių eismo prognozės;
• aviacinės ir neaviacinės pajamos;
• veiklos sąnaudos;
• rizikos analizė;
• CAPEX ir skubios bei vėlesnės investicijos;
• privataus sektoriaus dalyvavimo galimybė;
• PPP ir viešųjų pirkimų teisinė sistema;
• Master Plan, verslo planas ir rinkodaros strategija.

Kiekvienam oro uostui turėjo būti atliktas individualus infrastruktūros, kritinių problemų, investicijų poreikio, finansinės padėties ir oro uosto vaidmens jo bendruomenėje bei regione vertinimas.

Bălți eismas ir gyvybingumas turėjo būti pagrįsti skaičiais

Kiekvienam oro uostui konsultantas turėjo parengti atskiras reguliariųjų skrydžių keleivių, orlaivių skaičiaus ir tipų, scenarijų su investicijomis ir be jų, krovininio eismo bei nereguliariųjų skrydžių prognozes.

Kartu turėjo būti įvertinti oro uosto mokesčiai, potencialios pajamos, veiklos sąnaudos ir papildomų pajamų galimybės.

Techninėje užduotyje buvo reikalaujama dėl kiekvieno oro uosto pateikti aiškią išvadą apie finansinį gyvybingumą, grindžiamą paklausos, rizikos, sąnaudų, pajamų, balanso, pinigų srautų ir jautrumo analize.

Tai svarbu Bălți-Leadoveni atveju: oro uosto pasirinkimas plėtrai turėjo būti grindžiamas eismu, sąnaudomis ir ekonominiais rezultatais, o ne vien tuometine fizine infrastruktūros būkle.

Įskaitant scenarijaus „nieko nedaryti“ kainą

Studijoje turėjo būti atskirtos skubios investicijos nuo vėliau reikalingų investicijų ir intervencijos scenarijus palygintas su baziniu scenarijumi, kuriame buvo aiškiai numatyta ir galimybė „nieko nedaryti“, net iki galimo oro uostų uždarymo.

Konsultantas turėjo nustatyti EIRR tiek visai trijų oro uostų programai, tiek atskirai kiekvienam oro uostui. Taip pat turėjo būti nurodytos aplinkosaugos problemos, galinčios turėti įtakos vertinimui.

Bălți Master Plan ir reguliariųjų skrydžių pritraukimas

Techninėje užduotyje taip pat buvo numatyta išnagrinėti individualaus Master Plan finansavimo poreikį kiekvienam oro uostui kartu su verslo planu ir rinkodaros strategija.

Šiuose planuose turėjo būti nustatytos ilgalaikės būtinos investicijos ir numatytos rinkodaros bei sutarčių sudarymo strategijos papildomam eismui, naujiems maršrutams ir naujiems oro vežėjams pritraukti. Konsultanto taip pat buvo prašoma įvertinti bendro Master Plan visai Moldovos Respublikos oro uostų sistemai tikslingumą.

Bălți-Leadoveni atveju tai reiškė, kad studija neturėjo apsiriboti klausimu, ar kilimo ir tūpimo taką galima naudoti esamos būklės. Ji turėjo apibrėžti optimalią plėtros programą, investicijas, eismą, ekonominį modelį ir priemones, būtinas realiai pritraukti oro linijų bendroves ir skrydžius.

Studija buvo tiesiogiai susieta su Vyriausybe

Konsultantas turėjo atsiskaityti Civilinės aviacijos administracijai, tačiau kartu palaikyti ryšį su Ekonomikos ir infrastruktūros ministerija bei Ministro Pirmininko kabinetu.

Civilinės aviacijos administracija turėjo sudaryti sąlygas gauti informaciją iš ministerijos, Ministro Pirmininko kabineto, MoldATSA, oficialiosios statistikos institucijų, kiekvieno regioninio oro uosto ir Chișinău tarptautinio oro uosto operatorių.

Ataskaitos projektas turėjo būti parengtas maždaug per aštuonias savaites nuo darbų pradžios, o galutinė ataskaita — per savaitę nuo pastabų gavimo.

Konsultantas turėjo turėti transporto PPP galimybių studijų, pageidautina oro uostų srityje, patirties, o komandoje turėjo būti finansų ir oro uostų ekspertų, oro uostų civilinės inžinerijos specialistų bei PPP struktūrizavimo Vidurio ir Pietryčių Europoje ekspertų.

2020 m. sausis — Chicu: pagrindinis šalies šiaurės oro uostas turėtų būti Bălți

NewsMaker paskelbtame interviu Ion Chicu dar išsamiau apibūdino šalies šiaurės strategiją. [4]

Kalbėdamas apie Bălți-Leadoveni oro uostą, ministras pirmininkas teigė, kad Bălți yra komerciškai patrauklus ir lengvai pasiekiamas, ir pareiškė:

„Akivaizdu, kad šalies šiaurėje pagrindinis oro uostas turėtų būti būtent ten.“

Jis patikslino, kad projektui reikėjo didelių investicijų, kurių neturėjo finansuoti valstybė, o galimybių studijos turėjo nustatyti projekto vertę ir PPP sąlygas prieš paskelbiant konkursą investuotojams. Primintina, kad niekada nebuvo pateiktas „didelių investicijų“ skaičiavimo pagrindimas ir tikslus pagrindas.

Kitame to paties laikotarpio pareiškime ministras pirmininkas teigė, kad Bălți turėjo būti atlikta galimybių studija, įtraukiant užsienio ekspertus, po kurios turėjo būti įvertintos išlaidos, nustatytos valstybės dalyvavimo PPP sąlygos ir surengtas konkursas investuotojui. [8]

2020 m. vasaris — Vyriausybė skelbia apie tarptautinę bendrovę Bălți studijai

2020 m. vasario mėn. oficialiame Vyriausybės pranešime ši strategija tiesiogiai susieta su Bălți oro uostu.

Ministro pirmininko Ion Chicu pokalbių su Vokietijos ambasadore metu Vyriausybė paskelbė, kad Moldovos Respublikai reikia dar vieno tarptautinio oro uosto ir kad: [5]

„bus pasamdyta tarptautinė bendrovė“

Bălți oro uosto atidarymo galimybių studijai atlikti, o projektą buvo numatyta įgyvendinti privačiomis investicijomis.

Moldovos Respublikos Vyriausybė — Bălți oro uosto galimybių studija. [5]

2020 m. vasario 12 d., po susitikimo su Kanados ir Izraelio investuotojais, besidominčiais, be kita ko, oro uostų infrastruktūra, Vyriausybė dar kartą užfiksavo vykdomosios valdžios ketinimą atlikti galimybių studiją, siekiant išsiaiškinti Moldovos Respublikos oro uostų infrastruktūros plėtros galimybes. [6]

Moldovos Respublikos Vyriausybė — susitikimas su investuotojais, 2020 m. vasario 12 d. [6]

2020 m. vasario 28 d. — ADP Ingénierie ekspertinių paslaugų pasiūlymas Bălți

Šiame kontekste 2020 m. vasario 28 d. ADP Ingénierie išsiuntė VĮ „Moldaeroservice“ direktoriui laišką, kurio tema:

„Expression d’intérêt, développement de l’Aéroport international de Balti“.

ADPI išreiškė pasirengimą suteikti savo ekspertines žinias Bălți tarptautinio oro uosto plėtrai:

• parengti plėtros programą;
• atlikti technines studijas;
• atlikti ekonomines studijas;
• parengti trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį Master Plan.

ADPI nurodė laukianti, kol bus konkrečiai apibrėžti užsakovo poreikiai, kad galėtų parengti jiems pritaikytą pasiūlymą.

Taigi 2020 m. vasario mėn. ADPI pareiškimas apie susidomėjimą nebuvo bendro pobūdžio pristatymas apie Moldovos oro uostus: laiško adresatas buvo Bălți oro uosto operatorius, o jo tema aiškiai buvo Bălți tarptautinio oro uosto plėtra.

2020 m. vasario 29 d. — NACO–InterVISTAS siūlo Bălți išsamų patikrinimą (due diligence)

Vos po vienos dienos, 2020 m. vasario 29 d., NACO Netherlands Airport Consultants išsiuntė „Moldaeroservice“ vadovybei pareiškimą apie susidomėjimą pavadinimu:

„Expression of Interest — Due Diligence, Bălți International Airport Moldova“.

NACO nurodė suprantanti būtinybę rasti techninį konsultantą, kuris atliktų due diligence, susijusį su numatomu sandoriu dėl Bălți tarptautinio oro uosto.

Pasiūlyme buvo sujungtos NACO kompetencijos oro uostų planavimo, projektavimo ir inžinerijos srityse su InterVISTAS kompetencijomis eismo, ekonomikos, komercijos, finansų ir sandorių srityse.

Siūlomas vertinimas apėmė:

• paklausos ir eismo prognozavimą;
• techninį due diligence;
• infrastruktūros ir pajėgumų analizę;
• Master Plan;
• plėtros poreikius;
• CAPEX;
• OPEX;
• aviacines ir neaviacines pajamas;
• Airport City plėtrą;
• aplinkosauginę analizę;
• finansinį modeliavimą ir pinigų srautų vertinimą.

Taigi NACO–InterVISTAS pasiūlyme Bălți oro uostas buvo vertinamas kaip visapusiškas investicinis projektas, kuriame infrastruktūra, eismas, oro uosto plėtra ir finansinis gyvybingumas turėjo būti analizuojami kartu.

Galimybių studijos ir ADPI bei NACO pasiūlymų suderinamumas

Dokumentai rodo metodologinę konvergenciją, tačiau tai savaime nereiškia, kad Vyriausybė pasirinko kurią nors iš šių dviejų bendrovių. COVID-19 pandemija prasidėjo iškart po šių veiksmų; vis dėlto išnagrinėtuose šaltiniuose nenustatyta viešo akto, įrodančio, kad konkurso procedūra buvo oficialiai nutraukta būtent dėl šios priežasties.

• Techninėje užduotyje reikalaujama: infrastruktūros būklė → PCN ir investicijos → eismas → pajėgumai → CAPEX/OPEX → pajamos → ekonominis ir finansinis gyvybingumas → Master Plan → PPP.
• ADPI Bălți siūlė techninį dangų ir PCN vertinimą, technines bei ekonomines studijas, plėtros programą ir Master Plan.
• NACO–InterVISTAS Bălți siūlė: eismo prognozė → techninis due diligence → oro uosto plėtra → CAPEX/OPEX → komercinės pajamos → finansinis modelis → sandoris/PPP.

Šie pasiūlymai buvo pateikti 2020 m. vasario 28–29 d., tuo pačiu laikotarpiu, kai Vyriausybė viešai skelbė ketinanti pasamdyti tarptautinę bendrovę Bălți oro uosto galimybių studijai atlikti. [5]

2020 m. kovas — pandemija iš esmės pakeičia aplinkybes

Praėjus vos kelioms savaitėms po 2020 m. vasario mėn. pareiškimų apie susidomėjimą, COVID-19 pandemija sukėlė tarptautinių kelionių apribojimus ir precedento neturintį oro eismo nuosmukį.

2020 m. kovo 26 d. NACO/InterVISTAS medžiagoje jau buvo analizuojami įvairūs krizės masto ir eismo atsigavimo scenarijai, kai kuriuose iš jų atsigavimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2022–2023 m.

Taigi oro uostų plėtros procesas, pradėtas 2019 m. rinkos sąlygomis, praėjus vos kelioms savaitėms po 2020 m. vasario mėn. pasiūlymų pateikimo atsidūrė visiškai kitokiame ekonominiame ir veiklos kontekste. Vyriausybės konkursas iki šiol taip ir neįvyko.

2021 m. — NACO grįžta su „Feasibility Study Regional Airports Moldova“

Bylos tęstinumą patvirtina naujas 2021 m. kovo 11 d. NACO laiškas, adresuotas Moldovos Respublikos Civilinės aviacijos administracijos direktoriui. Straipsnis, kurį pati NACO nurodė kaip kontekstą: [9]

„Expression of Interest — Feasibility Study Regional Airports Moldova“.

NACO pažymėjo privačių bendrovių susidomėjimą investicijomis į Bălți ir Mărculești oro uostus bei būtinybę atlikti galimybių studiją, kuri nustatytų privataus sektoriaus dalyvavimo tikslingumą ir jo formą.

Studijai NACO vėl siūlė integruotą metodiką:

• duomenų rinkimas ir apsilankymas oro uoste → eismo prognozė → pajėgumų vertinimas → plėtros poreikiai → pajamos ir OPEX → CAPEX → finansinis ir ekonominis modelis.

Siūlomos kompetencijos apėmė rinkos analizę, eismo prognozavimą, aviacines ir neaviacines pajamas, techninį due diligence, Master Planning, CAPEX, Airport City, sąnaudų ir naudos analizę bei aplinkosauginį vertinimą.

Tai, kad 2021 m. NACO pateikė naują pareiškimą apie susidomėjimą, rodo profesinio susidomėjimo regioninių oro uostų studija tęstinumą.

Dokumentų reikšmė Bălți-Leadoveni tarptautiniam oro uostui

Vertinami kartu, šie dokumentai keičia požiūrį į 2019–2021 m. Bălți-Leadoveni projektą.

Bălți oro uostas buvo pristatomas ne vien kaip vienas iš esamų Moldovos Respublikos oro uostų infrastruktūros objektų. Ministro pirmininko pareiškimuose jis buvo apibūdinamas kaip komerciškai patrauklesnis už Mărculești, o viename interviu Ion Chicu teigė, kad pagrindinis šalies šiaurės oro uostas turėtų būti Bălți. [2] [3] [4] [7]

Vyriausybė oficialiai paskelbė ketinanti pasamdyti tarptautinę bendrovę Bălți oro uosto galimybių studijai atlikti ir ketinanti plėtoti projektą privačiomis investicijomis. [5] [6]

Tuo pat metu Civilinės aviacijos administracijos parengtoje techninėje užduotyje buvo numatytas profesionalus Bălți, Mărculești ir Ceadâr-Lunga vertinimas, įskaitant santykinio šių trijų oro uostų prioriteto nustatymą. Stebina tai, kad Moldovos pietuose nebuvo įtrauktas Cahul tarptautinis oro uostas — vienintelis pietų Moldovos oro uostas, turintis tarptautinį statusą ir reguliariųjų skrydžių vykdymo istoriją.

Ir būtent tuo pačiu laikotarpiu dvi tarptautinės oro uostų srityje besispecializuojančios grupės pateikė tiesiogiai su Bălți susijusius pasiūlymus: ADP Ingénierie — dėl plėtros, techninių ir ekonominių studijų bei Master Plan; NACO–InterVISTAS — dėl Bălți tarptautinio oro uosto techninio, komercinio ir finansinio due diligence.

Taigi dokumentuose išryškėja plėtros kelias, galėjęs prasidėti esamos infrastruktūros diagnostika ir PCN nustatymu, tęstis eismo prognozėmis ir rinkos vertinimu, o vėliau pereiti prie Master Plan, investicijų programos, CAPEX/OPEX, finansinės analizės, sertifikavimo, oro linijų pritraukimo ir galiausiai — PPP struktūrizavimo bei privataus investuotojo pritraukimo.